Taneesh, 18 m., Milpitas

2023 metais Taneesho gyvenimas pasikeitė amžiams. Tragiška nelaimė privertė San Francisko įlankos rajono paauglį kovoti už savo gyvybę, tačiau ji taip pat suteikė jam nepaprastą aiškumą apie tai, kas svarbiausia. 

Prieš avariją Taneesh buvo užimtas, aktyvus vidurinės mokyklos vienuoliktokas, turėjęs darbą, puikiai mokęsis futbole ir gaudęs aukštus pažymius mokykloje. Jis ruošėsi stoti į koledžą siekti mechanikos inžinerijos laipsnio. 

Tada, lemtingą lietingą 2023 m. gruodžio 19 d. dieną, per baigiamuosius egzaminus ir prieš pat atostogas, viskas pasikeitė. Jo draugas jį paėmė iš mokyklos, kad nuneštų pietus. Taneesh įsėdo į priekinę keleivio sėdynę. Pakeliui jo draugas nesuvaldė automobilio. Jie atsitrenkė į medį, automobilio stogas buvo sutraiškytas, sulaužydamas Taneesh kaukolę. 

„Tai buvo tokia keista avarija. Vairuotojas ir jo mergina, kuri sėdėjo gale, nenukentėjo, bet Taneeshas patyrė gyvybei pavojingus sužalojimus“, – sako Hema, Taneesho mama. 

Dėl sunkių sužalojimų Taneeshą greitosios pagalbos medikai nuvežė į artimiausią ligoninę.I lygio vaikų traumų centras, kuris buvoLucile Packard vaikų ligoninė Stanforde. 

„Man labai pasisekė, kad komanda mane nuvedė į „Packard Children's“ – vieną geriausių ligoninių pasaulyje“, – sako Taneesh. 

Išplėstinė neurotraumų priežiūra Stanfordo vaikų ligoninėje 

Kelly Mahaney, MD, vaikų neurochirurgė, prisimena traumos perspėjimą tą antradienį prieš Kalėdas. Ji prisimena, kad po to, kai ji ir komanda apžiūrėjo Taneeshą ir stengėsi stabilizuoti jo smegenų traumą, jie turėjo pasakyti jo šeimai, kad medikų komanda nebuvo tikra, ar Taneesh išgyvens. 

„Tai buvo sunki naktis intensyviosios terapijos skyriuje, ir mes bandėme optimizuoti jo medicininę priežiūrą, bet jo būklė labai blogėjo. Nebuvome tikri, kad jis išgyvens“, – sako dr. Mahaney. 

Taneesh rūpintis susibūrė didelė daugiau nei 30 neurologų ir traumatologų komanda, įskaitant dr. Mahaney;Laura Prolo, medicinos mokslų daktarė, filosofijos mokslų daktarė, vaikų neurochirurgas;Stephanie Chao, medicinos mokslų daktarė, vaikų chirurgas; ir, labai svarbu, labai specializuotasVaikų neurokritinė priežiūrakomanda – viena pirmųjų šalyje ir viena iš nedaugelio Kalifornijoje, gyvybiškai svarbus papildymas siekiant idealaus neurologinio rezultato. Ekspertai išVaikų plastinė chirurgijataip pat buvo, nes Taneesh taip pat turėjo sudėtingų veido lūžių. 

Viena didžiausių grėsmių Taneesho gyvybei buvo didėjantis smegenų spaudimas dėl sunkios galvos traumos. „Jei smegenų spaudimas tampa per didelis, sutrinka normali kraujotaka į smegenis, todėl pacientui kyla antrinio smegenų pažeidimo, insulto ar išvaržos rizika, dėl kurios gali baigtis mirtimi“, – sako dr. Mahaney. 

Ji buvo pasiruošusi atlikti skubią dekompresinę kraniektomiją –neurochirurgijapašalinti kaulą, atverti kaukolę ir atidengti smegenis, kad jos galėtų išsipūsti ir patekti į atvirą ertmę, taip sumažinant spaudimą. Tačiau Taneesho būklė operacijai turėjo būti stabilesnė. 

„Prijungėme jam intrakranijinio slėgio matavimo prietaisą, kad galėtume stebėti spaudimą smegenyse, ir įdėjome išorinį skilvelių dreną, kad išleistume smegenų skystį ir sumažintume spaudimą“, – sako jis.May Casazza, c-ACPNPsu neurokritikų komanda. „Mes naudojome beveik visų tipųspecializuota neurologinė įrangames turėjome.“ 

„Mūsų I lygio vaikų traumų centras yra daugiadisciplininis ir vienas iš penkių Kalifornijoje“, – priduriaDr. Stephanie D Chao,direktoriusVaikų traumų centras. 

Nuo smegenų funkcijos nebuvimo iki nykščio trūkčiojimo 

Kitą rytą po avarijos Taneeshas nerodė jokių smegenų funkcijos požymių. Dr. Mahaney pasikalbėjo su jo tėvais apie jų galimybes. Jie išreiškė norą, kad komanda padarytų viską, ką gali, kad išgelbėtų Taneeshą, net jei tai reikštų, kad jis išgyvens komos būsenoje. 

„Kaip traumų komanda, mes teikiame pirmenybę sąžiningiems pokalbiams su šeimomis apie tai, kaip sunkiai jų vaikas yra sužeistas tomis ankstyvomis valandomis, kol darome viską, ką galime. Mes visada norime, kad šeimos priimtų pagrįstus sprendimus dėl savo vaiko priežiūros“, – sako Katherine Alvarez, gydytojo padėjėja. 

„Taneesho šeima labai apgalvojo sprendimus dėl priežiūros, net ir būdama šoko būsenoje“, – sako dr. Mahaney. 

Aiškiai išsakę tėvų pageidavimus, komanda nusprendė išjungti Taneesho sedaciją, kad atliktų geresnį neurologinį įvertinimą. Jei jis parodytų tolygios smegenų kamieno funkcijos požymius, jų planas buvo atlikti kraniektomiją. Visi kelias valandas sulaikė kvėpavimą. 

„Apžiūrėjau jį kas 20 minučių, o po kelių valandų pamačiau, kaip jis mostelėjo dešinės rankos nykščiu. To mums pakako, kad pasakytume, jog tikimybė yra“, – sako Casazza. Ji taip pat patikrino vyzdžių reakciją ir pastebėjo tam tikrą aktyvumą. „Kalbėjausi su gydytojais ir mes pasakėme: „Pirmyn!““ 

Dr. Mahaney atvežė Taneesh į chirurginę įstaigą kraniektomijai. Prie jos prisijungėRohit Khosla, medicinos mokslų daktaras, FACS, vaikų plastikos chirurgas, kuris paprašė atlikti kraniektomiją su bikoroniniu pjūviu – toliau Taneesho kaukolės gale, kad išsaugotų jo kaktą ir veidą būsimai plastinei operacijai. Tada jis pažymėjo, kur ateityje darys pjūvius Taneesho galvos odoje. 

„Nors nebuvome tikri, ar Taneesh išgyvens, norėjome įsitikinti, kad esame pasiruošę vėlesnei operacijai, kurios metu bus galima ištaisyti sudėtingus veido ir kaktos sinusų lūžius“, – sako dr. Khosla. 

Visa tai įvyko per pirmąsias 24 priežiūros valandas. 

Atskleidus netikėtą iššūkį – smegenų aneurizmą 

Pakeliui į kraniotektomijos operaciją Taneeshui buvo atlikta kompiuterinės tomografijos angiografija (KTA), kurios metu dažai naudojami kartu su KT nuskaitymu, kad būtų sukurtas smegenų kraujagyslių ir audinių vaizdas. 

„Būtent čia mes aptikome trauminįsmegenų aneurizma(išsipūtusi smegenų arterija), kuri plyšo“, – sako dr. Mahaney. „Po operacijos paskambinau neurointervencinės radiologijos skyriui, kad užfiksuotų aneurizmą. Jie jį paėmė tą pačią naktį ir dėl to jis vis dar gyvas.“ 

Robertas Doddas, medicinos mokslų daktaras, filosofijos mokslų daktaras, smegenų kraujagyslių neurochirurgas ir neurointervencinis radiologas, atliko procedūrą. Jo komandai pavyko sustabdyti kraujavimą į aneurizmą įvedus mažytę platininę spiralę.Neurointervencinė radiologijaStanfordo vaikų ligoninėje siūlomos naujausios minimaliai invazinės priemonės ir procedūros, o gydytojai specializuojasi gydant kraujagyslių neurologines ligas endovaskuliniu metodu. 

„Daugelis bendruomenės ligoninių, net daugelis pirmaujančių vaikų ligoninių, neturi prieigos prie neurointervencinių radiologų, todėl tai, kad mes siūlome šią specializuotą priežiūrą ir mūsų komandos glaudžiai bendradarbiauja, reiškia, kad galėjome laiku suteikti Taneesh priežiūrą, o tai buvo labai svarbu“, – sako dr. Mahaney. 

Aneurizma atsirado avarijos metu. Dalis Taneesho kaukolės kaulo pakilo ir perplėšė arteriją. Štai kodėl jo traumos atvejis buvo nepaprastai sudėtingas ir iš dalies todėl jam prireikė tiek daug procedūrų. 

„Tai gana neįprasta. Mes tai matome karo metu patirtų sužalojimų atveju, bet tai nėra tai, ką dažnai matome trauminių nelaimingų atsitikimų metu“, – sako dr. Mahaney. 

Prieš implantuojant spiralę, Taneeshas sulaukė svarbių svečių – dviejų geriausių draugų, įskaitant ir automobilio vairuotoją avarijos metu. Taneesho tėvai Hema ir Manju, neįtikėtinai maloningai, pakvietė juos užeiti. Nors vairuotojas negalėjo atsakyti, jis sugebėjo pasakyti: „Atsiprašau, Taneesh.“ 

„Man tai buvo gana įsimintina akimirka. Jo tėvai bandė padėti sūnui ištverti naktį, sakė jo draugams, kad viskas gerai, mes tai įveiksime, ir parodė tokį didelį atlaidumą“, – sako Casazza. 

Dar viena kliūtis tobulėjimo kelyje 

 Nepaisant operacijos ir aneurizmos susukimo, kitą dieną Taneesho smegenų spaudimas išliko netikėtai aukštas, be to, jam prasidėjo kraujagyslių spazmai. Dr. Doddas išreiškė susirūpinimą dėl kraujo krešulio, kurį sukėlė plyšusi aneurizma. Jis pasisakė už tai, kad neurochirurgų komanda jį chirurginiu būdu pašalintų. 

Tą dieną dr. Mahaney vėl nuvežė Taneeshą į operacinę, kad atliktų endoskopinę procedūrą krešuliui pašalinti, kuri padėjo jam po sunkios pradžios vėl pradėti sveikti. „Nuostabi jo pažanga. Per Kalėdas paprašiau savo šeimos už jį pasimelsti, o kai grįžau ir išgirdau apie jo pagerėjimą, tai buvo tarsi kalėdinis stebuklas“, – sako ji. 

Tolesnė operacija veido lūžiams ištaisyti 

Per mėnesį Stanfordo vaikų ligoninėje Taneeshas toliau gydėsi. Jo smegenų spaudimas mažėjo, ir jis kiekvieną dieną vis dažniau pabusdavo. Jo būklė buvo pakankamai stabili, kad būtų galima atlikti dar vieną kritinę operaciją – kombinuotą neurochirurginę operaciją, kurios metu būtų uždarytas kaukolės atvartas po kraniektomijos, ir plastinę operaciją, kurios metu būtų atkurti veido lūžiai. 

„Jis turėjo didelių lūžių. Jo kakta, veido vidurys, aplink akiduobes ir nosis buvo sulaužyti į kelias dalis ir atsiskyrė nuo kaukolės. Laimei, žandikaulis nepažeistas“, – sako dr. Khosla. 

TheVaikų plastinė chirurgijaStanfordo vaikų ligoninės komanda yra veido chirurgijos ekspertai, siūlantys itin pažangius metodus, įskaitant veido traumų mikrochirurgiją (audinių perkėlimą) ir 3D kompiuteriu valdomą chirurginį planavimą. 

„Turime daug patirties gydant veido traumas ir žinome, kaip vėl sujungti veidus“, – sako dr. Khosla. „Operacijos metu mūsų komanda sulygiavo jo kaulus ir sujungė juos naudodama titano plokšteles ir varžtus. Mums pavyko pasiekti beveik normalią veido projekciją ir simetriją.“ 

Dėl išskirtinių dr. Khoslos įgūdžių ir jo planavimo dviem žingsniais į priekį tomis nenuspėjamomis ankstyvosiomis dienomis niekas niekada nesužinotų, kad Taneesh patyrė veido traumą. 

„Stanfordo vaikų ligoninė ypatinga tuo, kad mes visada esame pasiekiami vienas kitam ir nedvejodami bendradarbiaujame ar planuojame kartu įvairiose disciplinose, ir tai sklandžiai veikė rūpinantis Taneesh“, – priduria dr. Khosla. 

 Pasveikęs Stanfordo vaikų ligoninėje, Taneeshas buvo perkeltas į ligoninę arčiau namų, kur praleido dar mėnesį ir jam buvo skirta išsami reabilitacijos terapija. Vėliau jis tęsė terapiją namuose ir kitose netoliese esančiose įstaigose. 

Naujas gyvenimo etapas ir nešvaistymas nė sekundės 

„Kiekvieną dieną atsibundu ir sakau tėčiui: „Šiandien geriausia diena mano gyvenime!“ Kiekvieną dieną man sekasi vis geriau, ir net jei tai tik truputį, tai daugiau nei buvo dieną prieš tai“, – sako Taneesh. „Kai pasieki dugną, viskas kyla aukštyn ir kiekviena diena yra geriausia.“ 

Prieš avariją Taneesh buvo ryžtingas, malonus paauglys, tačiau dabar šios savybės yra dar labiau išryškėjusios ir aiškios, tokios beveik nebūna 17-mečiui. „Nelaimingas atsitikimas privertė mane suvokti, koks esu laimingas, ir padėjo suprasti, kas gyvenime yra svarbu – artima šeima ir draugai.“ Jis taip pat yra be galo dėkingas atsidavusiems medicinos specialistams, kurie nenuilstamai padėjo jam sunkiais laikais. 

Jį labai sujaudino tai, kaip jo šeima iš arti ir toli susibūrė, kad padėtų jam išgyventi sunkumus. Jie atvykdavo į Stanfordo vaikų mokyklą ir užpildydavo visą laukiamąjį jo aukšte. Jį taip pat padrąsino dažni mokyklos bendruomenės, įskaitant direktorių, mokyklos prezidentą, mokytojus ir trenerius, vizitai. „Jie atvykdavo per žiemos atostogas ir net tada, kai turėjo vadovauti mokyklai. Kiekvieną dieną ten būdavo kažkas iš mokyklos“, – sako Taneesh. 

Po kelių mėnesių reabilitacijos Taneesh grįžo į mokyklą paskutiniams mokslo metams ir dar labiau susitelkė į savo svajonės tapti mechanikos inžinieriumi ir verslininku įgyvendinimą, tikėdamasis padėti žmonėms su negalia. Jis vėl svarsto galimybę stoti į koledžą ir, pasitelkęs savo atsparumą bei atkaklumą, atsigriebė už prarastą semestrą ir tikisi laiku baigti studijas. Jo pozityvus požiūris yra bekompromisis, o tvirta šypsena – užkrečiama. 

 „Grįžau ir noriu būti geresnis visais aspektais – protiškai, emociškai ir fiziškai – nei buvau prieš avariją“, – sako jis. 

Taneeshas ir jo šeima patyrė neįtikėtiną skausmą ir kančias, bet jis apie tai net neužsimena. Jis ieško naujų būdų mėgautis savo mylima sporto šaka – futbolu, mokydamas ir treniruodamas jaunesnįjį brolį ir jo komandą. 

„Taneesh fiziškai kentėjo, bet dėl to jis tapo geresniu žmogumi. Jo dėkingumo jausmas, tikslo suvokimas ir aiškumas yra gilūs“, – sako Manju. 

Norėdamas paminėti pirmuosius to, ką jis vadina savo atgimimu po avarijos, metus ir padėkoti Stanfordo vaikų ligoninei, Taneeshas per Stanfordo studentų filantropijos organizaciją pradėjo jauniesiems pacientams skirtą kalėdinę lėšų rinkimo akciją pavadinimu „Helping Hands!“. „Noriu didinti informuotumą ir dalytis empatija tiems, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra, ir kviečiu žmones...“prisijunk prie manęs„, – sako jis. 

Svarbiausias Stanfordo vaikų ligoninės šeimos ir komandos įvykis buvo apsilankymas intensyviosios terapijos skyriuje ir padėkos žodžiai. „Buvo jaudinantis matyti personalą tokį sujaudintą, kai kurie net verkiančius, matydami Taneeshą stovintį“, – sako Hema. Ji prisimena, kaip susidūrė su dr. Mahaney, kurį Taneesh vadina savo superherojumi. 

„Dr. Mahaney yra nepaprastai susikaupusi ir rami, bet tą dieną, kai mus pamatė, ji parodė savo emocijas“, – sako Hema. „Ji pasakė: „Jūs praskaidrinote mano dieną, kad galėjau jus pamatyti!“ O aš verkdama pasakiau: „Jūs praskaidrinote mūsų gyvenimus, daktare.““ 

 Šis straipsnis iš pradžių pasirodė Sveikesnis, laimingesnis gyvenimas, Stanfordo medicinos universiteto vaikų sveikatos tinklaraštis. 

 Birželio 21 d. Taneesh bus tarp 2025 m. vasaros bėgimo pacientų didvyrių, pagerbtų mūsų 5 km bėgime, vaikų bėgime ir šeimos festivalyje. Prisijunkite prie mūsų ir pagerbkite nuostabias šeimas, kurios gavo priežiūrą Lucile Packard vaikų ligoninėje Stanforde, ir neįtikėtinas medicinos komandas, kurios visa tai padarė įmanoma.